урыва́ть
verboimperfectivo
Par de aspecto урва́тьarrebatar una parte
Significados
- arrebatar, sacar a duras penas
Conjugación
| Presente | |
|---|---|
| я | урыва́ю |
| ты | урыва́ешь |
| он / она / оно | урыва́ет |
| мы | урыва́ем |
| вы | урыва́ете |
| они | урыва́ют |
| Pasado | |
|---|---|
| Masculino | урыва́л |
| Femenino | урыва́ла |
| Neutro | урыва́ло |
| Plural | урыва́ли |
| Imperativo | |
|---|---|
| Singular | урыва́й |
| Plural | урыва́йте |
Participios
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Activo | урыва́ющий | урыва́вший |
| Pasivo | урываемый | — |
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Gerundios | урыва́я | урывав, урывавши |