прогневи́ть
verboperfectivo
Par de aspecto гневи́тьenfurecer, irritar
Significados
- enfurecer, irritar
Conjugación
| Futuro | |
|---|---|
| я | прогневлю́ |
| ты | прогневи́шь |
| он / она / оно | прогневи́т |
| мы | прогневи́м |
| вы | прогневи́те |
| они | прогневя́т |
| Pasado | |
|---|---|
| Masculino | прогневи́л |
| Femenino | прогневи́ла |
| Neutro | прогневи́ло |
| Plural | прогневи́ли |
| Imperativo | |
|---|---|
| Singular | прогневи́ |
| Plural | прогневи́те |
Participios
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Activo | — | прогневи́вший |
| Pasivo | — | прогневлённый |
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Gerundios | — | прогневи́в, прогневивши, прогневя́ |