поглупе́вший поглупевший

adjetivo

Significados

  1. que se volvió tonto

Declinación

CasoMasculinoNeutroFemeninoPlural
Nominativoпоглупе́вшийпоглупе́вшеепоглупе́вшаяпоглупе́вшие
Genitivoпоглупе́вшегопоглупе́вшегопоглупе́вшейпоглупе́вших
Dativoпоглупе́вшемупоглупе́вшемупоглупе́вшейпоглупе́вшим
Acusativoпоглупе́вшего, поглупе́вшийпоглупе́вшеепоглупе́вшуюпоглупе́вших, поглупе́вшие
Instrumentalпоглупе́вшимпоглупе́вшимпоглупе́вшей, поглупе́вшеюпоглупе́вшими
Preposicionalпоглупе́вшемпоглупе́вшемпоглупе́вшейпоглупе́вших

поглупе́ть поглупеть

verboperfectivo

Significados

  1. volverse tonto

Conjugación

Futuro
япоглупе́ю
тыпоглупе́ешь
он / она / онопоглупе́ет
мыпоглупе́ем
выпоглупе́ете
онипоглупе́ют
Pasado
Masculinoпоглупе́л
Femeninoпоглупе́ла
Neutroпоглупе́ло
Pluralпоглупе́ли
Imperativo
Singularпоглупе́й
Pluralпоглупе́йте

Participios

presentepasado
Activo—поглупе́вший
Pasivo——
presentepasado
Gerundios—поглупе́в, поглупевши