отпугну́ть
verboperfectivo
Par de aspecto отпу́гиватьdisuadir; desanimar
Significados
- ahuyentar
Conjugación
| Futuro | |
|---|---|
| я | отпугну́ |
| ты | отпугнёшь |
| он / она / оно | отпугнёт |
| мы | отпугнём |
| вы | отпугнёте |
| они | отпугну́т |
| Pasado | |
|---|---|
| Masculino | отпугну́л |
| Femenino | отпугну́ла |
| Neutro | отпугну́ло |
| Plural | отпугну́ли |
| Imperativo | |
|---|---|
| Singular | отпугни́ |
| Plural | отпугни́те |
Participios
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Activo | — | отпугну́вший |
| Pasivo | — | отпу́гнутый |
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Gerundios | — | отпугну́в, отпугнувши |