нарумя́нить
verboperfectivo
Par de aspecto румя́нитьaplicar colorete, dorar
Significados
- aplicar colorete, maquillar las mejillas
Conjugación
| Futuro | |
|---|---|
| я | нарумя́ню |
| ты | нарумя́нишь |
| он / она / оно | нарумя́нит |
| мы | нарумя́ним |
| вы | нарумя́ните |
| они | нарумя́нят |
| Pasado | |
|---|---|
| Masculino | нарумя́нил |
| Femenino | нарумя́нила |
| Neutro | нарумя́нило |
| Plural | нарумя́нили |
| Imperativo | |
|---|---|
| Singular | нарумя́нь |
| Plural | нарумя́ньте |
Participios
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Activo | — | нарумя́нивший |
| Pasivo | — | нарумя́ненный |
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Gerundios | — | нарумянив, нарумянивши, нарумя́ня |