доу́чиваться
verboimperfectivo
Par de aspecto доучи́тьсяdominar una materia; terminar los estudios
Significados
- completar conocimientos
- terminar los estudios
Conjugación
| Presente | |
|---|---|
| я | доу́чиваюсь |
| ты | доу́чиваешься |
| он / она / оно | доу́чивается |
| мы | доу́чиваемся |
| вы | доу́чиваетесь |
| они | доу́чиваются |
| Pasado | |
|---|---|
| Masculino | доу́чивался |
| Femenino | доу́чивалась |
| Neutro | доу́чивалось |
| Plural | доу́чивались |
| Imperativo | |
|---|---|
| Singular | доу́чивайся |
| Plural | доу́чивайтесь |
Participios
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Activo | доу́чивающийся | доу́чивавшийся |
| Pasivo | — | — |
| presente | pasado | |
|---|---|---|
| Gerundios | доу́чиваясь | доучивавшись |