оконфузить
verbperfective
Aspect partner конфу́зитьdisconcert, embarrass, put out
Meanings
- embarrass, cause to blush, confuse
Conjugation
Participles
| present | past | |
|---|---|---|
| Active | — | оконфу́зивший |
| Passive | — | оконфу́женный |
| present | past | |
|---|---|---|
| Verbal adverbs | — | оконфузив, оконфузивши |